Kadaise IBM ikurejas Thomas Watson pasake - "pasauliui reikia daugiausiai penkiu kompiuteriu". Ši fraze jam garantavo tuometines ?iniasklaidos demesi bei iki šiol netylancias pašaipas, nes prognoze buvo velniškai toli nuo tiesos. Ma?daug u? keliu šimtu šviesmeciu nuo jos. Visgi naujausi IBM planai norom nenorom vercia prisiminti keliu kompiuteriu pasaulio vizija. Atmintyje iškyla ir kai kuriu fantastu rašytoju mintys, bet, na, šikart kalba ne apie tai. Kalba apie nauja IBM projekta "Epic". Jo tikslas ispudingas - siekiama sukurti viena superkompiuteri, kurio galios pakaktu, kad jame visas interneto tinklas galetu veikti tiesiog kaip programa su daugybe nutolusiu vartotoju. Kodiniu vardu "Kittyhawk" pavadintas projektas sukele tikra sujudima pasaulinio tinklo raida besidominciu entuziastu bendruomeneje. Turint galvoje tai, kad superkompiuteriu srityje IBM tikrai stiprus, faktas, jog interneto viename kompiuteryje sumanymas gime šioje bendroveje tikrai nera stebinantis. Apie programine iranga kuri galetu buti naudojama "Epic" projekte kol kas nera ?iniu. Bet jau pasirode informacija apie techninius superkompiuterio parametrus - jame turetu veikti 67,1 milijono procesoriu branduoliu bei daugiau nei 32 petabaitai atminties. Planuojama kompiuterio struktura artima dabartiniams "IBM Blue Gene/P" superkompiuteriams - milijonai branduoliu dirba naudodami hierarchine struktura. ?emiausiame hierarchijos lygmenyje dirba keturi 850 MHz da?nio "Power PC" architekturos branduoliai, sumontuoti viename luste. Sekanciame, aukštesniame lygmenyje - plokšte, kurioje sumontuoti 32 tokie lustai (kiekviename - po keturis branduolius). Dar aukštesnis strukturinis lygmuo - iš 16 plokšciu sudaryta konstrukcija. Vienoje spintoje dirba dvi tokios plokštes. Atitinkamai - i viena spinta telpa 1024 lustai arba net 4096 "Power PC" architekturos branduoliai. Kiekviena spinta/modulis (na - "rack") turi po 2 TB atminties. I tinkla gali buti sujungta iki 16384 tokiu spintu. Vieno "rack" duomenu apdorojimo sparta siekia 640 gigabitu per sekunde, na o visos sistemos su 67,1 mln. branduoliu sparta turetu buti apie 10,4 petabito per sekunde.
 Vienas „IBM Blue Gene/P“ sistemos „rack“
Nors šia architektura kai kas ir vadina praeities reliktu, faktai iškalbingi - "IBM Blue Gene" šeimos superkompiuteriams tenka keturios vietos galingiausiu superkompiuteriu pasaulyje saraše. Pirmoji vieta taip pat IBM rankose - joje tupi "IBM Blue Gene/L". Šio superkompiuterio architektura - patobulintas "BlueGene/P" architekturos variantas, ateityje ji numatoma toliau vystyti ir pavadinti jau "BlueGene/L". IBM teigimu, yra daugybe tokio tipo sistemu panaudojimo internetui apgyvendinti privalumu. Šios architekturos superkompiuteriai esa naudoja ma?iau energijos nei klasteriais gristos sistemos, u?ima ma?iau erdves. Tuo tarpu klasteriu puseje kiti pliusai - jie stabilesni ir pigesni. Tarkime „Microsoft“, „Sun“ ir „Amazon.com“ bei „Google“ savo duomenu centrams naudoja butent klasterius - galima lanksciai keisti sistemos dalis, patogu. IBM visgi tiki, jog pritaikomumu interneto projektams „Blue Gene“ architektura u? klasterius pranašesne yra pasirenge konkuruojancia architektura iveikti jos pacios smelio de?eje. Teigiama, kad „Blue Gene“ architektura gristi sprendimai stabilesni, juos ne ka?in kiek sudetingiau tobulinti augant poreikiams nei klasterius.

„Blue Gene/P“ architekturos superkompiuteris
Kompanijos atstovai teigia, kad „Blue Gene“ architekturos sistemose veikia daugelis interneto operaciniu sistemu bei programiniu irankiu, pavyzd?iui „Linux“, „Apache“, „MySQL“ bei „Ruby on Rails“. Taip pat IBM rodo ispudingos SPECjbb2005 JAVA testo rezultatus - 9565 verslo operaciju per sekunde (BOPS - Business Operations per second). Tai pat pristatomi ir geri darbo su LAMP (Linux Apache MySQL Perl/Python) sparos duomenys. Vidiniam kompanijos naudojimui skirtuose dokumentuose prognozuojama, kad laikui begant „Blue Gene/P“ architektura pajegs sekmingai konkuruoti su klasteriais pelningoje skaiciavimo centru srityje. Dabartines „Blue Gene/P“ gristas sistemas valdo „Linux“ operacines sistemos branduolys. Jam talkina kruva programu, administravimo nuotoliniu budu irankiu. Naudojami pa?angus klaidu gaudymo algoritmai, techninis bei programinis procesu optimizavimas paraleliniams skaiciavimams. Arsenalas ispudingas, priešininku pozicijos stiprios - yra del ko vargti. Tiesa, ne viskas tobula - bedu kelia „Power PC“ architekturos lustu naudojimas. Duomenu centru kurejams nelieka kitko kaip tik imtis programavimo „Power PC“ platformai „Linux“ aplinkoje, o tai nera populiarus pasirinkimas. Dirbant su x86 architektura viskas paprasciau, bet, panašu, IBM vis dar nepasirenge su ja susitaikyti, nors ši ir dominuoja visame pasaulyje. Taigi, tobulinti dar yra ka. Jei tai pavyks, gal but viena diena, gal po keliu dešimciu metu ir vel išgirsime apie „Kittyhawk“ projekta, kuri turbut galima pavadinti tikrai monstrišku. Internetas viename superkompiuteryje... na, vis tiek sunkiai telpa galvoje.
Pagal IBM ir DailyTech
Inf.šaltinis: Games.lt
Atgal |